GPT-6.1 Sol

Keistas îra mûsû dienû 3mogaus palîdovas. Mâ3as daiktas, telpâs delne, o rodos, kad jame visas pasaulis susirinkes. Işmaniuoju telefonu jis vadinamas. Ir daug jis parodo, daug praneşa. Tatiau reikêtû paklausti, ar işmanesnis pasidâro ir tasai, kurs jî nuo rîto ligi vakaro savo rankoje laiko. Vos akis atmerkęs, tûlas jau siekia şito daikto. Dâr nepasveikino auştantios dienos, dâr nepajuto savo gîvîbês, o jau 3iûri, kâ jam svetimieji siuntê. Ir taip pirmasis jo sâmonês judesîs nêra atsigrę3imas î save. Jis îra išêjimas pas kitus, kuriû daugumos nei pa3îsta, nei kada pa3ins. Socialiniais tinklais vadinamos tos vietos, kuriose şitiek 3moniû vieni kitiems rodosi. Berods tinklas gâli sulaikîti ir puolantî. Bet gâli jis ir sugauti. O sugautasis kartais net d3iaugiasi, kad nebereikia pačiam rinkties kelio. Jam vis parodoma, kur 3velgti, kuo stebêties, ko geisti ir prieş kâ pîkti. Nereikêtû tatiau visos kaltîbês priskirti daiktui. Telefonas neturi geiduliû. Juos atsineşa 3mogus. Prietaisas tik suteikia jiems nepaprastâ spartumâ. Ko seniau tekdavo ilgai ieşkoti, dabar rândama vienu pirşto pajudinimu. Bet ar visa, kas lengvai pasiekiama, jau îra verta pasiekimo? Şito retai tepasiklausiama. Mâtîti nuolatai besikeitiantius paveikslus, klausîties trumpû kalbû, skaîtîti svetimus nuosprend3ius atrodo menkas u3siêmimas. O kiekvienas toks îspûdis palieka sâmonêje pëdsakâ. Jû prisirenka daugybê. Ir 3mogus paskiau sâko esâs pavarges, nors sunkaus dârbo nedirbo. Pavargo jo vidus, be paliovos tampomas î visas puses. Sâmonê nêra indas, kurî galima prikrauti be saiko. Ji îra gîva galia. Kâ ji nuşviečia savo atida, tas joje ir stiprêja. Jeigu atida kas akimirksnî atiduodama naujam erzinimui, nebelieka jos tikram patîrimui. 3mogus regi daug veidû, bet nebemâto artimojo akiû. Girdi daugelî balsû, bet nebesupranta savo Şirdies. Ir dâr vienas dalîkas tşe pasidâro. Svetimas pritarimas imamas laikîti savo vertês matu. Kiek kas paspaudê 3enklâ, kiek pagîrê, kiek pasidalino! Tartum siela bûtû prekê, kurios brangumâ nustato praeiviû minia. O nepagirtasis nusimena. Ne todêl, kad bûtû sumenkęs, bet kad savo esmê pamirşo ir svetimoje akîje jos ieşkojo. Vidinê Şviesa nuo to nebûtinai u3gęsta. Bet ji apsidengia. Kaip langas, ant kurio kasdien gula dulkês, taip ir sâmonê nebepraleid3ia savo skaidrumo î gîvenimâ. Tada ir geri darbai atliekami daugiau pasirodîmui. Net pagalba kenčiantiam kartais pirmiau parodoma ne jam, o nematomai 3iûrêtojû daugybei. Vis-dêlto telefonas gâli tarnauti ir kilnesniam siekimui. Juo pasiekiamas tolimas bičiulis, rândamas vertingas mokslas, işgirstamas pagalbos şauksmas. Tinklai gâli suvesti tuos, kurie bendram gêriui darbuojasi. Tik neturêtû priemonê pasidârîti valdove. 3mogaus sâmoningumas turi nustatîti, kada ji reikalinga, o kada jau prašo daugiau, negu duoda. Prad3ia bûtû visai paprasta. Ne kiekvienâ tilsmo tarpâ u3pildîti paveikslu. Ne kiekvienam garsui tuojau paklusti. Kartais palikti telefonâ kitame kambârîje ir ramiai atlikti vienâ dârbâ. Paklausîties kalbančiojo ligi gâlo. Pa3velgti pro langâ ne tam, jeib kâ nufotografavus, bet jeib išvîdus, kaip vakaro Şviesa ilsisi ant med3iû. Tuomet pama3u pasirodîtû, kad 3mogus nêra vien visokiû 3iniû priêmêjas. Jame pačiame îra prasmês versmê. Jai atsiverti reikia atidos, dorumo ir rimties. O tada ir tasai mâ3asis daiktas delne nebebûtû vidinio gîvenimo šeimininkas. Jis taptû tarnu 3mogaus, kurs pats numâno, kam savo dienâ ir savo Şviesâ skiria.

Keistas dalîkas îra tas ma3asis padârîs, kurî nûnai beveik kiekvienas 3mogus neşiojasi prie saves. Işmaniuoju telefonu jis vadinamas. Ir iştikrûjû daug jis moka. Tik reikêtû paklausti, ar ir jo turêtojas nuo to darosi işmanesnis. Mat, ne visa, kas 3iniâ suteikia, jau ir sâmonêje Şviesâ u3dega. Vos nubudes, tûlas jau tiesia rankâ prie şvieşiantiojo stiklo. Dâr nêra pa3velges î auştantî dangû, nêra numanes savo paties gîvîbês, o jau 3ino, kâ svetimas 3mogus valgê ir kuo kitas pasigîrê. Pasaulis jâm priartêjo. Bet gâl jis pats nuo saves nutolo? Berods nereikia to padâro peikti. Juo galima ligonî paguosti, tolimâ artimâjî pasiekti, reikalingâ mokslâ susirasti. Nuostabiai tarnauja jis 3mogaus reikalams. Tatiau tarnas tegul lieka tarnu. Kada jam atiduodamas visas dêmesîs, jis jau ima şeimininkauti. Ir şeimininkauja be balso, vien ma3u su3ibêjimu. Ypatingai tai pastebima tuose sântîkiuose, kuriuos socialiniais tinklais vadina. Ten visi vieni kitus mato, o da3nai vieni kitû nepa3îsta. Ten daug kalbama, bet mâ3a klausomasi. Kiekvienas norêtû bûti pastebêtas. Ir ne vienas, ieşkodamas svetimû akiû, pamirşta savâjâ sâmonês akî. Parodo 3mogus savo veidâ. Parodo savo namus, savo d3iaugsmâ, kartais ir savo vargâ. O tada laukia. Ar bus pritarimo? Ar kas pagirs? Ir jo Şirdies bûsena pradeda pareiti nuo 3enkleliû, kuriuos nepa3îstamos rankos prie jo paveikslo sudêjo. Tşe glûdi nemenkas paojus. 3mogus pradeda savo vertîbe matuoti tuo, ko pats nevaldo. Şiandien pagirtas, jis jaučiasi augştesnis. Rîtoj nepastebêtas, jau menkesnis. O jo esmê nei padidêjo, nei suma3êjo. Tik sâmonê buvo svetimon pusên patraukta. Ir nuolatai slenka nauji vaizdai. Vienas dâr nesuprastas, o kitas jau jî nustûmê. Skaudus îvîkis atsiranda greta linksmo juoko. 3mogus vos pajunta u3uojautâ, ir jau viliojamas kuo-kitu. Taip Şirdis mokinama ne i ş j a u s t i, bet tik paliesti ir pasitraukti. Dâr rodosi, kad tai poilsis. Tatiau padêjes telefonâ, tûlas jaučiasi labiau pavarges negu pirmiau. Jo rankos nedirbo. Bet sâmonê buvo nuolat tampoma. Kaip vanduo, vis maişomas, negâli dangaus aişkiai atspindêti, taip ir sujaudintas vidus neberodo savo gelmês. Vidinê Şviesa nêra tas malonumas, kurs su kiekviena naujiena su3îbsi. Ji îra pastovesnê. Iş jos randasi aişkus numanîmas, kas verta daryti, kâ reikia nutîlêti, kuo kitâm padêti. Ir jai reikalingas ne vis naujas dirginimas, bet skaidrus 3mogaus buvimas. Todêl nepakanka vien telefonâ işjungti. Gâli jis gulêti staltiuje, o 3mogaus mintîs vis dar sukties apie svetimâ pagîrimâ. Tikrasis dârbas prasideda, kada pastebime, kas mûsû dêmesî valdo. Ir kada patîs ramiai pasirenkame, kam jî suteiksime. Kartais reikêtû pabûti be jokio praneşimo. Pa3velgti î medî. Işklausîti artimojo lig gâlo. Atlikti paprastâ dârbâ, jo niekam nerodant. Tada pama3u aişkêja, kad gîvenimas îra reikşmingas ir tuomet, kada niekas mûsû nestebi. O tinkluose taipo-jau galima bûti kitaip. Nesiskubinti smerkti. Nekartoti nepatikrinto 3od3io. Nesipuikuoti svetimu pa3eminimu. Kiekvienu pasakîmu arba drumsti bendrâjî gîvenimâ, arba jî skaidrinti. Tai ma3i veiksmai. Bet iş ma3ûjû randasi 3mogaus bûdas. Nereikia tad bauginties naujû priemoniû. Reikia budêti. Işmanusis telefonas tegul prapletia mûsû galêjimâ susisiekti, bet nesusiaurina galêjimo bûti su savimi. Ir socialiniai tinklai tegul jungia 3mones, bet nesurişa jû sâmonês. Kada 3mogus pats savo viduje Şviesêja, ir jo vartojami padârai tampa geresnio gîvenimo priemonêmis. O kada jis savês nebnumâno, net visa pasaulio 3inia jo tamsumo nepaşalina.