Claude Fable 5.1

### 3mogaus Şviesa ir mâ3asis stiklas. Nûnai kuone kiekvienas 3mogus neşiojasi kişenêje mâ3â stiklâ, kurs vadinamas işmaniuoju. Ir sâko, kad jis esâs işmanus. Bet skaidriosios âkîs mâto, jog işmanumo tşe nedaug. Işmanus tegâli bûti 3mogus. Daiktas îra tik daiktas. O kad jâm priskiriame tai, kas tik 3mogaus esmei tinka, jau tuo pâtis save 3eminame. Berods nêra tai piktas dalîkas pats savaime. Vis-gi mâtant, kaip mûsû dienû 3monês su juo gîvena, sunku tîlêti. Rîtâ pabudęs 3mogus dâr nêra atsiminęs, kas jis îra, o jau siekia to stiklo. Ir vakare, kol u3migti, jo Şviesa paskutinê jâm î âkis Şvietia. Ne saulês, ne 3vaig3diû, ne savo patiû Şirdies Şviesa. Svetima, Şalta, dirbtinê. Daug kalbama apie socialinius tinklus. Ir vâdina juos bendravimu. Tatiau pa3iûrêkime, kas tai per bendravimas! 3mogus sêdi vienas ir 3iûri î stiklâ. Aplinkui jo kiti 3monês sêdi taipo-jau vieni ir 3iûri î savâjî. Ir visi tiki esâ dràuge. O niekumet dâr 3monija nebuvo taip işskaidîta, kaip dabar, kad visi vis lîg susirişę. Mat, tinklas îra tinklas. Jame ne tik 3uvîs sugaunamos. Reikia tşe gerai numanîti, kas îvîksta 3mogaus sâmonêje. Sâmonê îra Şviesa. Ji îra tai, kuo 3mogus pasaulî ir save patî regi. O ta Şviesa gâli bûti skaidri arba drumsta. Skaidri ji tuomet, kad 3mogus rimties pilnas, kad jo mintîs nêra blaşkomos. Drumsta ji, kad kas akies mirksnî nauja 3inia, naujas pavîkslas, naujas garsas jâ u3kliudo. Ir kaip tik tai dâro mâ3asis stiklas. Jis nuolat şaukia, mirga, braşka. Ir 3mogus kaip vergas kiekvienâ kartâ atsiliepia. Vergas, sakême. Ir tai ne per stipriai pasakîta. Kas negâli valandos pabûti, nepa3iûrêjęs î savo stiklâ, tas nêra laisvas. Jo vâliâ îra kitû vâliai pavesta. O tie kiti îra tolimi 3monês, kurie jo nepa3îsta ir nenori pa3inti. Jiems rûpi tik, kad jis 3iûrêtû ir 3iûrêtû. Iş to jû pelnas. Ir 3mogus savo patiû gîvenimo laikâ, savo dêmesî, savo sielos jêgâ atiduoda u3 niekâ. Tûli sâko, kad tai esâs pa3angos kelias, kad 3mogus dabar daugiau 3inâs negu kada nors. Gâl ir taip. Bet 3iniû gausumas nêra işmintis. Ir da3nai kaip tik prieşingai. Kas visk3 3ino, tas nieko nenumâno. Mat, işminties reikia tîlos. Reikia, kad Şirdis bûtû rami, kad geiduliai nurimtû. O stiklas kaip tik geidulius kelia: nori bûti mâtomas, nori bûti giriamas, nori bûti greitesnis u3 kitus. Ir taip 3mogus vis labiau şliau3ia palei 3eme, kad tuo tarpu tiki kîlâs. Nesakome, kad reikêtû tâ daiktâ işmesti. Ne jame kaltîbê. Kaltîbê îra 3mogaus santîkîje su juo. Kas îra laisvas savo esmêje, tâm ir stiklas tebus îrankis, kaip plûgas artojui. Bet kas dâr nêra pats savęs râdęs, tâm jis bus ponas. Ir todêl labai svarbu, kad pradêtûme vis işnaujo grî3ti î save. Kad bent kartâ dienoje padêtûme stiklâ şalin ir pabûtume su savo patiû sâmonês Şviesa. Tuomet pajusime, kiek jos dâr îra likę. Gâl ir nusigâsime. Bet iş to nusigandimo gâl ir kils tikrasis budimas. Tauta, kurios sûnûs ir dûkros nebegâli pakelti akiû nuo mâ3ojo stiklo, nêra laisva, kad ir kiek jos vêliavos plevêsuotû. Laisvê pasiekama tik 3mogaus kitimu. Ir tas kitimas prasideda ne stikle, bet Şirdîje.

Daug kalbama apie işmanûjî telefonâ. O gâl dâr daugiau juo naudojamasi. Ir vis dêlto mâ3a tesuprasta, kas jis 3mogui îra. Sâko tûli, kad tai tik îrankis, kaip plaktukas arba peilis. Bet kas pa3iûri skaidriomis akimis, mâto kâ kita. Irankis guli ramus, kol jo nepaimi. O şitas mâ3asis spindintis stiklas pats şaukia 3mogû. Jis dûzgia, mirksi, 3îbtioja. Ir 3mogus ateina, kaip vergas paşauktas. Mat, 3mogaus sâmonê îra Şviesa. Ja jis mâto pasaulî, ja numâno save patî. Bet ta Şviesa tegâli spindêti, kad ji neblaşkoma. Kaip 3ibintas vêjîje plâsta ir gesta, taip ir sâmonê, kuriâ kas akies mirksnî traukia î kitâ puse. Ir ştai kâ dâro tie vadinamieji draugijû tinklai. Jie neleidia sâmonei nurimti. Vos 3mogus pradeda mâstîti, tuojau jâm parodo kieno nors veidâ, kieno nors 3odî, kieno nors pîktî. Ir mâstîmas nutrûksta. Tai, kaip 3mogus praranda savo vidine Şviesâ! Ne iş karto. Ne per vienâ dienâ. Bet po truputî, kaip vanduo nusineşa smêlî. Rîtâ atsikêles, jis pirma 3iûri ne î dangû, ne î savo Şirdî, bet î stiklâ. Ir vâkare u3miegant tas pâts. Visa diena tarp dviejû 3vilgsniû î stiklâ. O kur jo paties gîvenimas? Kur jo tilsmas? Berods sâkoma, jog tie tinklai 3mones jungia. Jog jais kalbamasi su tolimais, jog jais su3inoma visa, kas pasaulîje vîksta. Ir îra tame teisîbês. Bet reikia pa3iûrêti, kas tşe jungiama. Ar 3mogaus esmê su kito esme? Ar tik pavirşius su pavirşiumi? Da3nai mâtome, kad jungiami ne 3monês, bet jû geiduliai. Pîktis su pîktiu, pavîdas su pavîdu, tuştîbê su tuştîbe. Ir iş to susidâro didelê drumzliû jûra, kurioje skesta pavieniai 3monês. O jie mâno plaukiâ. Ir dâr vienas dalîkas. 3mogus, kurs nuolat rodosi kitiems, ima gîventi tik kitû akimis. Jis jau nebeklausia, kas aş esu, bet kaip aş atrodau. Jo vidus tuştêja, o pavirşius Şvietia svetima Şviesa. Tai îra verguvê, nors ir labai gra3iai apvilkta. Ir ji tuo pavojingesnê, kad vergas pâts jâ laiko laisve. O nereikia tşe smerkti nei aparato, nei tû, kurie jî padarê. Daiktas pâts nêra nei geras, nei blogas. Viskas pareina iş to, kas kâ valdo: ar 3mogus daiktâ, ar daiktas 3mogû. Kurs valdo, tas îra laisvas. Kurs valdomas, tas vergauja, nors ir aukso rûmuose gîventû. Ir todêl labai svarbu, kad 3mogus işmoktû stiklâ padêti î şâlî. Kad rastû valandâ tîlos. Kad vêl işgirstû savo paties sâmonês balsâ, kurs po visû tû triukşmû dâr nenutilo, tik laukia. Tai nêra lengva. Visas pasaulis traukia î kitâ puse. Bet ir nêra neîmanoma. 3mogaus esmê îra stipresnê negu daiktai, jeib tik ji pati tai 3inotû. Tik reikia pradêti. Ir gâl vienâm-antrâm şie 3odiai bus akstinas, kad pamêgintû vienâ vâkarâ be stiklo. Ir pamatîtû, kiek Şviesos jame patîje dâr îra. O jos îra daugiau, negu mâno. Tik ji u3gulta, kaip 3arijos pelenais. Papûsk, ir vêl su3iba.