PRPaulius RimavičiusIšorinis DI transformacijos vadovas Nemokama konsultacija
← Claude Sonnet 5.5

Testas: Žemaitė

Claude Sonnet 5.5

reasoning: medium

Bandymas #7 Galutinis balas 41,0 2026-10-08 08:24
Rugpjūčio pabaigoje, kai jau kopūstai pradeda lankstyti galvas, o ridikai žaliuoja ir šaukte šaukia pelenų, Rimkienė, pavaikščiojusi po daržą, sustojo kaip įkalta. Ant jos lysvės, kur ji vakar rankom kopstė krapus, tupėjo, kapstėsi, purenosi šešios vištos, o penkios dar skubėjo per tvorą, kaip į atlaidus. Morkų viršūnės išlaužytos, burokų lapai priplėšyti, o ten, kur sėta petražolė, tik duobės išrausytos, kad ir šunį laidok. — Ak, jūs sučėrusios, jūs nelabųjų ratai! — suriko Rimkienė, sumušdama rankomis per šonus. — Šinai! Šinai, kad jus vilkai! Vištos pakėlė galvas, žvilgtelėjo vienu akimi, paskui kita, ir vėl kapsto sau, tarsi ne joms sakyta. Tik gaidys, raudonas kaip Dievo rūstybė, išsitiesė ir užgiedojo, kad net ausyse suspengė. Rimkienė nusiavė klumpę ir paleido. Vištos pasklido, kvakšėdamos, plasnodamos, paliko kelias plunksnas ant kopūstų; viena, pati storiausia, neradusi skylės, kaukšėjo išilgai tvoros ir vis atsimušdavo. — Ana, Daubarienė savo bandą išleidus, o pati sėdi kaip ponia! — dejavo Rimkienė, nešdama klumpę. — Per tris dienas jau antrą kartą! Ar aš už tai prakaitą liejau, ar dėl to nugarą laužiau, kad kitų paukščiai sudarkytų? Nė neapsiavusi, viena kojine, viena klumpe, nuėjo per kaimynės kiemą. Daubarienė sėdėjo ant slenksčio ir mezgė kojinę; matydama ateinančią kaimynę, net akių nepakėlė. — Gero ryto, Daubarienės! — tarė Rimkienė, užsigavusi balsu. — Gal pasakysi, kas dabar tavo vištas ganys, ar jos pačios sau ponios? — O kas man jas ganys? — atsakė Daubarienė, nė nesustodama mezgusi. — Paukštis yra paukštis; Dievas jam sparnus davė, ne tvorą. — Sparnus davė, o galvos nedavė! Visas daržas išrausytas, buroką kaip kiaulė išknisus! — Kiaulė ar ne kiaulė, tai tavo gudrybės — pasakė Daubarienė. — Gal pati tvoros netaisai, kad skylės, kaip kaldrai? Mano višta pro skylę, sakau, ne per tvorą lipa. — Tai da dabar aš kalta! — sušuko Rimkienė, net klumpę pakėlusi. — Aš tau parodysiu skylę! Aš tau parodysiu, kad šventas kampas nuo tavo vištų neišeina! Atsiliepsi, kai ta pati višta ant tavo puodo atsidurs! — O pabandyk, pabandyk! — pašoko Daubarienė, numetusi mezginį. — Paliesi vištą, tai ir aš tavo žąsį palesinsiu, mačiau, kaip ji mano griovy mirkstą! Šūkavo, ginčijosi, iš abiejų trobų išlindo vaikai, šuo pradėjo loti, o kaimyno Bagdono bernas, ėjęs pro šalį su šluota ant pečių, sustojo ir iš tolo kvatojo. Pagaliau Rimkienė, užkirsta ir pamėlusi, tarė: — Tegul tave Dievas moko, jeigu žmonės nemoko! — O tave tegul ir duonos prašo, jei pykčio valgysi — atkirto Daubarienė. Taip ir išsiskyrė. Vakare Rimkienė vis tiek užkimšo skylę tvoroje seno rato stipinais, o Daubarienė, nė žodžio nesakiusi, sugaudė savo vištas, uždarė į daržinę ir ilgai žiūrėjo pro plyšį į kaimynės langą, kuriame degė šviesa.
Bandymas #6 Galutinis balas 42,8 2026-10-08 08:24
Rugpjūčio pradžioje, kai jau pasėtos rugienos ėmė gelsti, o daržuose pabiro pupos, Dailidienės višta pirmoji pramynė taką pro skylę tvoroje. Paskui ją, kaip į atlaidus, nusekė ir visas būrys: gaidys su raudonu skiauteriu, dvi margos, juodoji ir septyni jaunikliai, kurie, rodos, vos kiaušinio kevalus nusikratę, o jau žino, kur kopūstai skaniausi. Žilvikienė tuo metu buvo nuėjusi pas šulinį. Grįžusi pamatė savo daržą — vienos lysvės nebėr: morkų lapai išrauti, svogūnai išmėtyti viršum žemės, burokėlių daigeliai sutrypti, o ant kopūstų galvų sėdi juodoji višta ir kakoja, kaip kokia ponia. — Ak, kad jus kur kirsčiai! — suklykė Žilvikienė, numetusi kibirą; vanduo pliurptelėjo per slenkstį. — Šiukš! Šiukš, nelabieji! Kad jus lapės pagautų! Davė į tą būrį šluotkočiu, višta sukvyško, plunksnos pakilo, o gaidys, išsipūtęs, nutempęs sparną, nubėgo per tvorą, kaip pasiutęs. — Dailidiene! — šaukė Žilvikienė per tvorą, nė sustoti nebegalėdama. — Dailidiene! Ar tu girdi, ar tu kurčia? Imk savo višteles, nes aš visas nusuksiu! Dailidienė išėjo iš kluono, rankas šluostydamasi į prijuostę; veidas raudonas, nes buvo kūlusi linus. — Ko čia tu šauki kaip pjaunama? — tarė. — Višta ne žmogus, ji nežino, kur kieno žemė. Reikėjo tvorą geriau taisyti. — Mano tvora! — užsidegė Žilvikienė. — Tai dar mano kaltė? Savo vištas ne laikai, o aš, matai, turiu tvoras tvarkyti! Žiūrėk, kas čia dabar daržas — it kiaulių sykį perarė! — Ė, ką tu čia pasakoji, kiaulių… Kokia ten žala: kelios morkos. Dėl kelių morkų ir lermą kelti! — Kelios morkos! — suplojo rankomis Žilvikienė. — Tu ateik, pažiūrėk, ką sakai! Aš visą pavasarį rankas grioviau, nugarą laužiau, o tu — kelios morkos! Tai jau, matyt, tu pati tokia ir esi: ką kas dirba, tau viskas niekai. — Aš tokia? — Dailidienė atsistojo, rankas į šonus. — Tai tu mane dar ir smerki! O kas pernai mano ančių ančiukus su botagu vaikė? Aš nieko nesakiau, tylėjau, kaip kad gera kaimynė… — Tylėjai! Ana kaip tylėjai — visam kaime išgyrei! Čia, išgirdusios barnį, per tvoras ėmė kyšoti kitų kaimynių galvos. Barbė nuo ganyklos ragino: „Duok, duok jai!" — nesuprasdama, kuriai. Mažas Jonukas, Dailidienės vaikas, atbėgo, įsikibo motinai į sijoną ir ėmė verkti. Tuo tarpu višta, kuri buvo tikroji kaltininkė, ramiausiai grįžo atgal pro skylę, nusikratė dulkes ir pradėjo ropštis po mėšlyną. Gaidys užgiedojo. — Še, matai! — tarė Dailidienė, jau tyliau. — Pati namo parėjo. Nieko nenuskriaudė. — Nenuskriaudė… — sumurmėjo Žilvikienė, bet balsas jau sukluso. Pažiūrėjo į savo lysves, į sutryptus daigus, į Jonuką, kuris žiūrėjo išplėtęs akis, ir atsiduso. — Na, ateik rytoj, duosiu tau kelis svogūnų galus, ką išrovė. Pasodinsiu iš naujo. O tu tą skylę užkimšk, girdi? Kitaip nusuksiu, tikrai nusuksiu. — Užkimšiu, užkimšiu — bambėjo Dailidienė, šypsodamasi į prijuostę. — Ir tu nesikarščiuok, kaip pūkas ant ugnies. Ir išsiskirstė abi, kiekviena į savo pusę, dar pusbalsiu murmėdamos.
Paulius Rimavičius

Aptarkime jūsų procesus nemokamai

Tyrimą sukūrė Paulius Rimavičius, išorinis DI transformacijos vadovas. Nuo 2023 m. vedė 80+ DI paskaitų ir dirbtuvių, sukūrė DI atrankos platformą „TeamFill“. Per nemokamą 60 min. konsultaciją aptarsime, kur DI realiai sutaupytų laiko jūsų įmonėje.

Registruotis nemokamai konsultacijai